Nyderlanduose studentams nereikia rinktis tarp darbo ir studijų, o dirbantieji dar skatinami subsidijomis

Darbas ar studijos – taip neretas studentas sprendžia išgyvenimo klausimą. Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė studentų Lietuvoje yra priversti dirbti dėl finansų trūkumo. Dirbti tenka ir studijuojantiesiems svetur, tačiau darbo valandos yra reglamentuotos, o už tai studentai ne tik gauna algą, bet ir pretenduoja į subsidijas bei lengvatines paskolas. 

Ne visoms žmonių grupėms Lietuvoje įsidarbinti lengva, o per pandemiją išaugo ir pažeidžiamų grupių nedarbo lygis, auga ilgalaikių bedarbių skaičius. Beveik ketvirtadalį ilgalaikių bedarbių sudaro jaunimas iki 29 metų. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip kitose valstybėse sprendžiama jaunimo nedarbo problema ir kokie galimi migrantų įdarbinimo būdai Lietuvoje.

Nyderlandai lengvatomis traukia studentus

Vilniečiui Mykolui spręsti dilemos – darbas ar studijos – nereikėjo. Jis prieš pandemiją išvyko studijuoti į Nyderlandus, kur iš svetur atvykę studentai, norintys pasinaudoti čia esančia paskolų ir subsidijų programa, privalo dirbti.

Taigi kiekvieną mėnesį mažiausiai 56 valandoms – tiek reikia minimaliai atidirbti – Mykolas sėsdavo ant dviračio ir išvežiodavo užsisakytą maistą į namus arba į biurus. Anot studento, toks darbo ir studijų derinimo modelis ir gaunama parama buvo viena priežasčių, kodėl baigęs gimnaziją mokslus jis tęsti nusprendė Roterdame.

„Norėjau tėvams nulipti nuo sprando, o 56 valandos per mėnesį nėra daug. Taigi, jei tėvų pajamos nėra didelės, galima gauti subsidiją. Ji negrąžinama, nebent nebaigiamos studijos“, – teigia Mykolas.

Į paramą gali pretenduoti kiekvienas, nesulaukęs 30-ies ir pasirinkęs dienines studijas. Paskolų ir subsidijų sistema, pasak studentus dėl studijų užsienyje konsultuojančios įmonės „Kastu International“ vadovo Arturo Jefimovo, susideda iš 5 punktų.

„Pirmas punktas – jeigu studijuojančiojo tėvų pajamos neviršija 40 tūkst. eurų per metus, studentas gali pretenduoti į negrąžinamą subsidiją, kuri gali siekti ir 413 eurų per mėnesį. Tiesa, šią subsidiją studentas privalėtų grąžinti, jeigu studijų nebaigtų.

Antras punktas – lengvatinė paskola, kurią nustato pats studentas apsiskaičiavęs, kiek jam trūksta lėšų iki jį tenkinančių mėnesinių pajamų. Tiesa, suma negali viršyti 500 eurų per mėnesį, o paskola pradedama grąžinti praėjus dvejiems metams po studijų ir gaunant daugiau nei minimalią algą“, – pasakoja A. Jefimovas.

Taip pat studentai Nyderlanduose gali pasirinkti, ar savaitgaliais, ar darbo dienomis važinės viešuoju transportu nemokamai, gali gauti būsto pašalpą, jei gyvena atskirai nuo tėvų ir pajamos neviršija 22 tūkst. eurų per metus, taip pat teikiama paskola už studijas, kurią reikės grąžinti baigus mokslus. Visa šia parama studentai gali pasinaudoti, jeigu dirbs bent 56 valandas per mėnesį.

„Norint dirbti Nyderlanduose studijuojantiems žmonėms iš svetur leidimas dirbti nereikalingas. Studentai gali rinktis bet kokį darbą, kuris gali būti ir kaip praktika stiprinant žinias, ir savanorystė, ir visa kita“, – teigia Nyderlandų švietimo organizacijos „Nuffic“ atstovė Floor van Donselaar.

Studijuojančių lietuvių skaičiai Nyderlanduose kasmet auga. Pavyzdžiui, prieš 10 metų, 2011–2012 mokslo metais, ten studijavo 499 lietuviai, o praėjusiais mokslo metais – jau 1 256.

Šiemet, organizacijos „Kastu“ duomenimis, Nyderlandai tapo populiariausia šalimi, renkantis studijas užsienyje. Tokį pasirinkimą lemia ne tik gera studijų kokybė, bet ir palanki paramos sistema, į kurią palankiai žiūri ir darbdaviai.

Nyderlandų paramos sistema Lietuvai – per didelė našta

Prieš kelerius metus Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija analizavo kitų šalių paramos studentams patirtį. Vis dėlto pritaikyti ją Lietuvoje, anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo Andriaus Zaličio, yra nepakeliama finansinė našta.

„Esminis skirtumas, kiek tai valstybei kainuoja ir kokio dydžio išmokos skiriamos, kokiam ratui žmonių ir panašiai. Panašių elementų turime, bet iki to, kad pasiektume Nyderlandų lygį, reikėtų stipriai padidinti lėšas. Reikia paminėti, kad valstybės skiriasi ir BVP perskirstymu, ir gyvenimo kokybe apskritai“, – teigia A. Zalitis.

Šiuo metu Lietuvoje studentai gali gauti stipendiją, jei mokosi aukščiausiais balais, taip pat yra valstybės remiamos paskolos, skirtos apmokėti studijoms, pragyvenimo išlaidoms padengti, kurias reikia pradėti grąžinti praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po studijų.

„Pagal mūsų tyrimus, 60 proc. studentų Lietuvoje priversti dirbti, kad galėtų studijuoti. Jei vertintume mastą, dirba kas antras bakalauro studentas ir 70 proc. magistro studijų studentų“, – skaičiuoja Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.

Galvos skausmas – studijų ir darbo derinimas

„Jeigu darbdavys ieško darbuotojo visu etatu, studentai čia pralaimi, nes tikimybė, kad jie galės derinti studijas su darbu, – maža“, – teigia personalo atrankos kompanijos „Simplika ir CVO Recruitment“ vadovė Akvilė Kazlienė.

Jos teigimu, tik studentams skirtų darbo skelbimų – vos dešimtadalis, visais kitais atvejais darbo pobūdis ir grafikas turi būti itin lankstus.

„Kiek esu kalbėjusi su darbdaviais, jiems nepasiteisino tokie darbuotojai. Kita situacija, kai ieškoma žmogaus pusei etato, sezoniniams, projektiniams darbams. Ilgalaikėje perspektyvoje toks studentas gali virsti ilgalaikiu darbuotoju. Perspektyvų daug, bet reikia pasirinkti – aukoji studijas ar derini ir kažkaip išvažiuoji“, – aiškina A. Kazlienė.

Aukštosios mokyklos taip pat pastebi nuolat dirbančių studentų skaičius, tačiau, kad ir kaip norėtų būti lanksčios šiuo klausimu, to daryti negali, nes atsimuša į Mokslo studijų įstatymą, kuriame nenumatyta galimybė dieninių studijų studentams patogiai derinti studijas ir darbą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, kad keisti Mokslo studijų įstatymą reikia, todėl artimiausiais metais bus ieškoma geriausių sprendimų.

„Esame Vyriausybės priemonių plane nusimatę per pusantrų metų parengti Socialinės dimensijos planą. Šito plano esmė – padaryti, kad mokslas būtų prieinamas visoms visuomenės grupėms, o paramos priemonės būtų efektyvios“, – pažymi ministerijos atstovai.

Vis dėlto patys studentai sako, kad ne jų darbą reikėtų skatinti, o peržiūrėti esamą paramos sistemą, nes studijuojančiojo pareiga pirmiausia yra studijos.

Pernai studentais tapo apie 20 tūkst. žmonių, 6 tūkst. iš jų tenka mokėti už studijas. Valstybinių studijų fondas pernai išdavė apie tūkstantį paskolų studijų kainai padengti. Tikimasi jau artimiausiu metu padidinti ir lengvatines paskolas, skirtas pragyvenimui, nuo dabar mokamų 2 tūkst. eurų per metus iki 3 tūkst. 500 eurų vienam asmeniui.

Autorius: CVO Recruitment & Simplika I LRT