Naujienos

Portugalijoje uždrausta su darbuotojais susisiekti po darbo – ar tam būtų pasiruošusi Lietuva?

2021 11 16

Portugalijos parlamentarai tikisi, kad įmonių vadovams uždraudus kontaktuoti su pavaldiniais po darbo valandų, darbuotojai, kurie dirba nuotoliniu būdu, nuo šiol galės kurtis labiau subalansuotą darbo ir asmeninio gyvenimo režimą.

Šis sprendimas buvo patvirtintas šalies parlamento, praneša „Euronews.com“.

Taip bandoma labiau apsaugoti darbuotojų, dirbančių per nuotolį, teises, jų skaičius pandemijos laikotarpiu yra ypač išaugęs, o riba tarp darbo ir laisvalaikio – išnykusi.

Kas pasikeis

Pasak britų laikraščio „Financial Times“, pagal naujas taisykles darbdaviams gali būti taikomos nuobaudos už kontaktavimą su darbuotojais ne darbo valandomis.

Be to, draudžiama stebėti savo darbuotojus, kai jie dirba iš namų.

Įmonės taip pat turės padėti apmokėti nuotolinio darbo išlaidas, pavyzdžiui, didesnes elektros ir interneto sąskaitas, bet tai negalės būti vandens išlaidos. Tiesa, tai galios organizacijoms, kuriose yra daugiau nei 10 darbuotojų.

Tačiau šalies parlamento nariai atmetė pasiūlymą įtraukti vadinamąją „teisę atsijungti“ – išjungti visus su darbu susijusius pranešimus ir įrenginius ne darbo valandomis, kaip yra yra įteisinta Prancūzijoje.

2016 m. gegužę Prancūzijoje buvo priimtas „teisės atsijungti“ įstatymas, pagal kurį, įmonėje, kurioje dirba 50 ar daugiau darbuotojų, negalima rašyti darbuotojui el. laiškų pasibaigus įprastoms darbo valandoms.

Ir dar vienas privalumas – gerų žinių sulaukė mažamečių vaikų tėvai. Jie gali dirbti iš namų iš anksto nederindami to su darbdaviu, kol vaikui sueis aštuoneri metai.

Tai buvo įteisinta tam, kad darbuotojai galėtų atsiriboti nuo užduočių, kai nedirba, ir visapusiškai išnaudoti savo laisvalaikį, taip apsisaugodami nuo perdegimo.

Be to, kaip rašo „Financial Times“, praėjusią savaitę Lisabonoje vykusioje konferencijoje „Web Summit“ Ana Mendes Godinho, Portugalijos darbo ir socialinės apsaugos ministrė, teigė, kad tai padės tapti dar patrauklesne šalimi pritraukiant darbuotojų iš viso pasaulio.

Lietuva dar nepasiruošusi?

Rūta Didikė, „HITUS Legal“ advokatė, sako, kad toks Portugalijos sprendimas parodo darbo rinkos išsivystymą, brandumą, kultūros lygį.

„Manau, kad Lietuvoje dar nesame pasiruošę tokiam žingsniui. Neretam, ypač grįžusiam iš užsienio, būna neįprasta, kai, išeidami iš darbo pagal nurodytas valandas, sulaukia kreivų žvilgsnių“, – sako R. Didikė.

Ji kelia klausimą, kadangi toks požiūris gajus ne vienoje šalies įmonėje, ar tai planavimo problema, ar toks požiūris į darbą – mūsų kultūros dalis, jei nuolat pasilikti po darbo valandų daugeliui yra normalu.
Lietuva, pasak jos, šiuo metu turi kitokių aktualių problemų – minimalus darbo užmokestis, privalomas skiepijimasis, kurie labiau fizinės gerovės, tad psichologinės gerovės klausimams spręsti kartais nepakanka resursų.
Tiesa, kaip teigia „HITUS Legal“ advokatė, žvelgiant iš teisinės bazės – toks įstatymas galėtų būti įteisintas ir Lietuvoje, tačiau tam visuomenė, visų pirma, turi būti pasiruošusi kultūriškai, nes tai gali sukelti įvairių situacijų, kurias norint išspręsti turėtų bendradarbiauti abi pusės.

„Pavyzdžiui, jei darbuotojas nepadaro kažkokio darbo iki darbo dienos pabaigos, o darbdavys negali į jį kreiptis po darbo, taip išeina, kad negali jo bausti, nes, jei skambinsi ir teirausiesi, darbuotojas tokį darbdavį galėtų skųsti“, – paaiškina ekspertė.

Tad, kaip teigia pašnekovė, tokio įstatymo įvedimui, adaptacijai reikėtų laiko ir aiškiai nubrėžtų bei aptartų ribų.

„Žinoma, tai galėtų įnešti teigiamų dalykų – iki šiol pasitaiko atvejų, kai už viršvalandžius nemokama. Tad, įvedus tokį įstatymą, darbo sutartyse galėtų būti įvardyta, kad darbdavys turi teisę kreiptis ir po darbo valandų, tačiau už tai bus atsiskaitoma papildomai“, – įvardija „HITUS Legal“ advokatė.

Perteklinis sprendimas

Akvilė Kazlienė, UAB „CVO Recruitment“ ir UAB „Simplika“ vadovė, mano, kad toks įstatymas yra perteklinė kontrolės funkcija.

„Įmonių darbuotojams, pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, darbo laikas tapo ir lankstumo darbuotojui galimybe. Turiu omenyje, kad susitarus su darbdaviu, darbuotojas gali pasirinkti pradėti ir pabaigti darbą anksčiau ar šiek tiek vėliau nei įprastos darbo valandos. Dažnas darbuotojas pradėjo daugiau laiko skirti savo asmeninei sveikatai ir lankytis pas gydytojus, vaikus turintys tėvai gali pasiimti savo atžalas iš mokyklos, nuvežti juos į būrelius. Ir dauguma šių veiklų vyksta darbo metu, o tai reiškia, kad darbuotojų „prarastos“ darbo valandos yra atidirbamos kitu laiku, t. y. po darbo, o tai reiškia, kad laiškai ir darbinės užduotys įkrinta ir ne darbo valandomis, tačiau tai nereiškia darbdavio piktnaudžiavimo“, – apie naują realybę kalba A. Kazlienė.

Kitas pavyzdys, jos teigimu, yra tarptautinės organizacijos, kuriose dirbama su komandomis iš viso pasaulio. Tokiu atveju laiko zonos gali smarkiai skirtis ir darbiniai laiškai bus gaunami po darbo valandų, nors tuo metu kolega galbūt tik pradės darbo dieną. 

„Portugalijoje yra organizuojamas tik darbas iš namų, ten, kur tai galima. Lietuvoje tokio apribojimo nėra ir daugelyje organizacijų vyrauja hibridinis darbas. Įvedus panašaus pobūdžio įstatymą Lietuvoje, kaip tai padarė Portugalija, galbūt apsaugotume tuos darbuotojus, kurie susiduria su nesąžiningais darbdaviais. Arba jei darbuotojas neturi aptartos lankstumo galimybės ir jam po darbo valandų tos darbo užduotys tiesiog nesibaigia. Tačiau visais kitais atvejais kultivuotume nepasitikėjimo kultūrą savo organizacijose, kai turime puikią galimybę, patvirtintą ir Darbo kodeksu, tartis ir kalbėtis su savo darbuotojais, kuriant jiems palankiausias darbo sąlygas“, – apie tokio įstatymo žalą kalba pašnekovė.

Tiesa, ji išskyrė, kad vienas aspektas iš Portugalijoje įtvirtinto naujo įstatymo galimai naudingas ir mūsų šalyje. 

T. y. leisti darbuotojams, turintiems mažų vaikų iki 8-erių metų, dirbti iš namų be atskiro darbdavio leidimo.

„Daugeliu atvejų jauni tėvai negrįžta į darbą, nes neturi kam palikti savo mažų vaikų, arba pradėję lankyti darželį, vaikai dažnai serga ir tėvai negali dirbti taip, kaip norėtų. Užtikrindami jiems palankias sąlygas dirbti iš namų, suteiktume daliai darbuotojų didesnį socialinį saugumą ir pritrauktume potencialių darbuotojų, esant tokiam dideliam darbuotojų trūkumui šiuo metu“, – mano personalo ekspertė.

Darbdavio nepagarba

Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė, pritaria, kad darbo ir asmeninio gyvenimo ribos išsitrynė būtent pandemijos metu.

Jos nuomone, kai dirbama nuotoliniu būdu – darbo valandos „išplaukia“ iš ribų.

„Pastebėjome, kad tokios situacijos, kad kai kurie darbuotojai yra pasiekiami vos ne visą parą, tampa itin dažnos. Vieniems geriau dirbti ryte, kitiems – vakare, o tai pastebėjęs darbdavys praranda sąžinę ir ima trukdyti bet kada ar net savaitgalį“, – sako I. Ruginienė.

Kalbėdama apie Portugalijoje priimtą įstatymą, ji pabrėžia, jog tai – puikus pavyzdys, kad sąmoningumo trūksta ne tik Lietuvoje – kitaip tokių reguliavimų nereikėtų.

„Lietuvoje situacija yra tokia, kad susiformavusios kultūros, jog poilsio laiku nereikėtų trukdyti darbo reikalais, nėra. O tai turėtų būti savaime suprantamas dalykas – po darbo tau niekas negali skambinti ir tu taip pat“, – pabrėžia LPSK pirmininkė.

Ji dalijasi, kad kai kurios įmonės įsidiegė tokią gerąją praktiką: į darbuotojams po darbo valandų siunčiamus laiškus ateina automatinis atsakymas, kad laiškas gautas, tačiau į jį bus atsakyta darbo valandomis.
„Deja, bet dauguma nesilaiko griežtų darbo valandų ir esame gavę tokį signalą, kad net darbo pokalbių metu leidžiama suprasti, jog darbas nesibaigia po darbo valandų ir pagal tai bus vertinamas lojalumas, darbštumas, nustatomi priedai ir pan.“, – dalijasi I. Ruginienė.

Dėl to ji pabrėžia, kad toks kultūros nebuvimas ir sąlygoja tai, kad kai kada reikia imtis griežtesnių sprendimų.

„Man gėda būtų priimti tokį įstatymą, nes darbdaviai savaime turėtų suprasti, kad taip elgtis negalima, tačiau kadangi pas mus nėra tokia kultūra susiformavusi, galbūt toks įstatymas praverstų ir mums“, – svarsto pašnekovė.

Jos nuomone, galbūt tada būtų lengviau susitarti, kaip bus atsiskaitoma už viršvalandžius – ar papildomu atlygiu, ar pailgintu atostogų laiku, – juk viskas gali būti susitarimo reikalas.

„Skambinti darbuotojui po darbo valandų yra tiesiog nepagarba. Paprastai nėra tokių darbų, kurie turėtų būti žūtbūt padaryti, dažniausiai tai tėra darbdavio įpratimas įsukti darbuotojus į šitokį iškreiptą ratą“, – apibendrina ekspertė.

EP iniciatyva kol kas nepasistūmėjusi

Europarlamentarai įsitikinę, kad pasibaigus darbo valandoms turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti nepasiekiamam. Jie siekia tai įtvirtinti ES teisės aktu.

Šių metų sausio 21 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl teisės „atsijungti“ nuo ryšio priemonių po darbo, joje pabrėžiama, kad darbdaviai neturėtų reikalauti, jog darbuotojai būtų pasirengę atlikti darbą arba būtų pasiekiami ne darbo laiku, o bendradarbiai turėtų vengti darbo tikslais susisiekti su kolegomis ne darbo valandomis.

Europos Parlamentas paprašė Europos Komisijos oficialiai pateikti svarstyti jų parengtą teisės akto projektą, kuris leistų nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms pasibaigus darbo laikui atsijungti nuo elektroninio bendravimo su darbdaviu, tačiau kol kas tai ir lieka planais.

„Šiuo metu ES teisinio reguliavimo šioje srityje nėra. Europos Parlamentas rezoliucijoje nurodė, kad teisės akto pasiūlymas neturėtų būti pateiktas per artimiausius trejus metus, kai yra vykdomas Europos socialinių partnerių bendrasis susitarimas dėl skaitmeninimo, kuris apima prisijungimo ir atsijungimo tvarką. Anot Parlamento, taip būtų nepaisoma Sutartyje dėl ES veikimo nustatyto socialinių partnerių vaidmens“, – apie tai, kokioje stadijoje ši iniciatyva, pakomentavo Dovaidas Pabiržis, Europos Parlamento (EP) biuro Lietuvoje administratorius ryšiams su žiniasklaida.