Galimybę persikvalifikuoti turės 1 iš 5 darbuotojų

 „McKinsey Global Institute“ prognozuoja, jog popandeminėje ekonomikoje labiausiai nukentės paslaugų sektorius ir tradicinės profesijos. Tad dėl sveikatos krizės sukeltų darbo rinkos pokyčių, išsivysčiusiose ekonomikose persikvalifikuoti gali tekti net 1 iš 16 darbingo amžiaus žmonių.

„Atliepiant šias prognozes, manau, kad jos yra pernelyg optimistiškos, o persikvalifikuoti ar padaryti tai iš dalies galimybę turės tik 1 iš 5 darbuotojų. Jei atvirai, manau, kad nuolat mokytis naujų įgūdžių privalome kiekvienas. Veikiame sparčiai besikeičiančioje ir neapibrėžtoje aplinkoje, kur kasdien atsiranda naujos technologijos, o jau išrastos smarkiai tobulėja“, – teigia Akvilė Kazlienė, tarptautinės personalo atrankų įmonių grupės „CVO Recruitment I Simplika“ direktorė.

Pavyzdžiui, „Gartner“ numato, kad iki 2025 m. bus sukurta apie 2 mln. naujų pozicijų, susijusių su dirbtiniu intelektu.

„Tai reiškia, kad 60-85% naujų darbo pozicijų šiandien dar neegzistuoja, tad siekdami suspėti kartu su dinamiškais pokyčiais ir prisijaukinti ateitį turime mokytis nuolatos. Tik tada, kai būsime išsiugdę įprotį prisitaikyti prie pokyčių, kad ir kokie jie būtų, nebus taip sudėtinga“, – daro išvadą pašnekovė.

A. Kazlienės manymu, visi darbai, kuriuos nesunkiai gali pakeisti mašinos, juos ir pakeis. Pradedant nuo paprastų nekvalifikuotų darbuotojų gamyboje, kurių funkcijas nesunkiai perima automatizuoti sprendimai, iki vadovų, kurių skaičius organizacijose mažėja jau dabar. Dirbtinis intelektas pasitelkiamas straipsnių rašymui, pirminiam klientų aptarnavimui, o duomenų suvedimas ir jų apdorojimas yra automatizuoti. B2B pardavimai taip pat yra vykdomi pasitelkiant dirbtinį intelektą, kai, gavus laišką, atrodo, kad jį tau parašė tikras žmogus.

Norint suprasti savo pozicijos svarbą organizacijoje, reikėtų paanalizuoti, kokias mano atliekamas funkcijas galėtų atlikti mašina, o kurias tik aš, pasitelkęs kritinį mąstymą, kūrybiškumą, lankstumą, emocinį intelektą bei savo individualumą.

„Išsianalizavus savo darbo poziciją ir numatomų išnykti profesijų sąrašą tikrai nereikia daryti skubotų sprendimų. Pavyzdžiui, numatoma, kad viena iš pozicijų, kuri išnyks, – buhalterio, tačiau šiuo metu, bent jau Lietuvos darbo rinkoje, ji išlieka viena iš paklausiausių“, – sako ekspertė.

Jos teigimu, kažkada ateityje ši pozicija tikrai gali išnykti, tačiau iki kol bus pasiektas šis taškas, ji gerokai transformuosis. Buhalteris privalės ne tik teisingai suvesti ir apdoroti duomenis į sistemą, kad jie atitiktų apskaitos reikalavimus, tačiau ir gebėti analizuoti gautus duomenis, daryti išvadas ir pateikti rekomendacijas. Kad funkcijos būtų atliekamos tinkamai, bus reikalingi ir geri komunikacijos įgūdžiai tarpkultūrinėje aplinkoje. Todėl, anot pašnekovės, reikėtų ruoštis ne visiškam profesijos pakeitimui, o adaptavimuisi ar persikvalifikavimui iš dalies, įgyjant trūkstamų žinių ir įgūdžių.

„Keičiant profesiją iš esmės, visų pirma turime patys sau atsakyti, kokį darbą norime ir galime dirbti. T. y., kur yra mano širdis ir kokia mano turimų gebėjimų kombinacija įgalintų dirbti vieną ar kitą pasirinktą darbą. Kitas svarbus dalykas – pasidomėti, kokios profesijos ateityje bus reikalingos, o kurios turi potencialo išnykti. Idealus variantas – jei tai, ką noriu dirbti, ir tai, kas bus reikalinga ateityje, sutaps“, – apibendrina A. Kazlienė.

Plačiau apie tai skaitykite šiame straipsnyje, o patarimus, kaip vadovas gali padėti persikvalifikavusiam darbuotojui rasite ČIA.

Autorius: CVO Recruitment & Simplika I Verslo žinios